pakutra

×pakutrà (plg. brus. xyтpa) sf. (3^b) J, (2) Skp 1. Als, Ms plona, minkšta gyvulio oda, ppr. vartojama aulinių batų aulų pamušalui: Siūdamas batus, nepagailėk geros pakùtros! Vžns. Pasisiuvo tokios pakùtros kurpes, tuoj ir prakiuro Kp. ║ ppr. pl. aulų pamušalas iš tos odos: Pasiūk čebatus ir indėk minkštas pãkutras Ut. Da čebatai būt geri, tik ką pakutros suplyšę Č. Išdirbk skūrą baltai, bus pakùtrom Sv. Nupirk man batam pakutràs Ds. 2. avies, šuns, vilko ar kito kokio žvėries kailis, vartojamas kepurės pamušalui: Kepurės jų buvo su avino, šunies ar vilko pakutromis, ant viršu su keturiais ragais M.Valanč. Sermėgelę dėvėjo nutrūkusią, kepurę lenktinelę, su avikailiais pamuštą, su šunies pakutromis M.Valanč. 3. Km, Kp apatinė šiaudų eilė, padrikai dedama dengiant stogą: Pirma pasklaistyk pakùtrą, tada rišk eiles, lotom prispausdamas Lel. Stogo jau gal ne tik šiaudai, bet ir pakutrà supuvo Trgn. Pãkutrai geraĩ ir blogesnis kūlys Rk. ║ rš apatinė skiedrų eilė dengiant stogą. 4. ppr. pl. nuvažinėtų rogių pavažų mediniai apkaustai: Pavažas suvažinėjau, reikia dėt pakùtros, ė kaustyt gi padriezų nėra, nėr kuom kausto Prng. 5. pagalvėlė, dedama po pavalkais, kad arkliui pečių nepritrintų: Prasta pakutra buvo, kad pavalkai arkliui pečius pragadino Slm. Be pakutros nė nekinkyk Slm.

◊ šẽško pakutrà toks keiksmas: Kad aš kiekvienai tokiai šeško pakutrai aiškinčiaus, tai kas iš manęs bebūtų! Brs. Toki mūso būtė, kad bijoti reik kožno šeško pakutros Dr. Čia man dar stirveliosi, šeško pakutra! VP10. Eik šalin, šeško pakutra! M.Valanč.